Teorija

Teorinės žinios apie tradicinę kinų mediciną (TKM).

BEN TUN sindromas

BEN TUN – tai kinų medicinoje aprašomas sindromas (grupė simptomų), kuriuo apibūdinamas taip vadinamos maištaujančios qi staigus kilimas aukštyn.

Tai pojūtis kai tarsi koks gniužulas kūno viduje kiltų aukštyn nuo pilvo iki krūtinės ar net gerklės. Jis dažnai yra lydimas pilvo skausmo, krūtinės užgulimo, padažnėjusio kvėpavimo, galvos svaigimo, padažnėjusio širdies plakimo ir didelės panikos.

Tokia būsena gali trukti nuo 2 min. iki 2 val. Po to viskas nurimsta ir nelieka jokių fizinių požymių. Tačiau po kurio laiko priepuolis gali vėl pasikartoti.

Pagal kinų mediciną, BEN TUN sindromą dažniausiai sukelia Yin-Yang disbalansas, kurį iššaukia:

  • stresinės situacijos;
  • per didelis jaudulys, išgąstis ar šokas;
  • fizinis arba protinis pervargimas;
  • per didelis prakaitavimas;
  • per ilgas buvimas šaltyje;
  • poilsio ir miego trūkumas;
  • per stiprūs stimuliatoriai (pav. kofeinas);
  • įgimtos organizmo savybės

Plaučių ir skrandžio ryšys

Tradicinėje kinų medicinoje plaučiai ir skrandis yra glaudžiai susiję tarpusavyje. Tai organai, kurių pagalba iš oro ir maisto mes papildome savo gyvybinės energijos qi atsargas, būtinas mūsų egzistencijai. Todėl senuosiuose kinų medicinos traktatuose plaučiai ir skrandis vadinami įgytos qi šaknimi.

Senąsias kinų medicinos žinias galime išmintingai pritaikyti ir šiandien. Tereikia atkreipti dėmesį į keletą paprastų dalykų:

  • pavalgius sunkaus maisto gali pasunkėti ir kvėpavimas (atsirasti dusulys);
  • dažnai valgant sunkiai virškinamą maistą gali atsirasti sloga (gleivės nosyje);
  • labai šaltam orui apsunkinus kvėpavimą (silpsta plaučių qi), šiltas maistas ir gėrimas gali situaciją greitai palengvinti;
  • pykinimo ir vėmimo (sukilus maištaujančiai skrandžio qi) slopinimui šalia skrandžio kanalo taškų puikiai tiks ir plaučių kanalo taškas LU-1.

Parengta pagal www.acupuncture-points.org

Žmogus – energetinė būtybė

Kas yra žmogus? Atsakymo į šį klausimą ieškojo mūsų protėviai ir vis dar tebeieškome mes. Aišku viena – žmogus nėra tik fizinis kūnas. Jis – energetinė būtybė. Todėl posakiai: „energija liejasi per kraštus“, „neturiu energijos“ ar „išsiurbė iš manęs visą energiją“ šiuo laikmečiu įgauna naują prasmę.

Skirtingai nuo Vakarų medicinos, visos tradicinės Rytų filosofijos ir medicinos kryptys pripažįsta gyvybinės energijos, kurią žmogus gauna iš Visatos, egzistavimą. Tik vadina ją skirtingais vardais: Indijoje – Prana, Kinijoje – Qi, Japonijoje Ki. Nepaisant to, visi Rytų filosofai ir mokslininkai sutaria dėl vieno: gyvybinė energija yra tai, be ko negalėtų egzistuoti jokia gyvybė.

Vakarų moksle žmogaus gyvybinės (vitalinės) energijos egzistavimas ir tai, kad žmogaus kūnas yra ne tik fizinė, bet ir energetinė struktūra, ilgai nebuvo pripažįstamas. Viską aukštyn kojomis apvertė kvantinės fizikos atsiradimas. Buvo moksliškai įrodyti ir net išmatuoti gyvų organizmų skleidžiami virpesiai, energetiniai laukai ir gyvybinės energijos potencialas. Nepaisant to, Vakarų medicinos atstovai vis dar tebeieško ligas sukeliančių priežasčių, bet gana dažnai atsiduria aklavietėje. Todėl jie yra priversti gydyti pasekmes. Tuo tarpu Rytų medicinos specialistai pagrindinę sveikatos sutrikimo priežastį įvardino jau seniai. Pasak jų, tai žmogaus energetinio balanso sutrikimas: gyvybinės energijos trūkumas arba jos sąstingis, kuris atsiranda dar prieš pasireiškiant bet kokios ligos simptomams. Todėl gebėjimas atpažinti energetinį disbalansą įgalina Rytų medikus gydyti ligos priežastis.

Dar vienas, mano nuomone, Rytų medicinos privalumas yra holistinis požiūris į žmogų. Žmogus laikomas neatsiejama Visatos dalimi ir yra įvardijamas kaip sielos, proto ir kūno visuma. Toks požiūris ne tik leidžia lengviau suprasti energetinio balanso ir harmonijos svarbą, bet ir atskleidžia žmogaus gyvybinės energijos išsaugojimo ir puoselėjimo paslaptis.

Yin-Yang ir 5 elementų teorijų kilmė

Senovės kinai, kaip ir mūsų protėviai, nuolat stebėjo gamtą. Tai natūralu, nes nuo gamtoje vykstančių reiškinių priklausė žmonių sveikata, gerovė ir gyvenimo būdas. Išmintingi protėviai netruko pastebėti, kad visi reiškiniai yra dualūs, t.y. turi savo priešybę. Pavyzdžiui: diena-naktis, šiluma-šaltis, saulė-mėnulis, didelis-mažas ir t.t. Kinai suprato, kad tos priešybės yra neatsiejamos viena nuo kitos, nuolat kintančios, bet esančios pusiausvyroje. Taip gimė Yin ir Yang teorija.

Analizuodami natūralius gamtos reiškinius, jų atsiradimą, vyksmą ir pasekmes, senovės kinai suvokė, kad visa, kas juos supa, yra tarpusavyje susiję ir sudaro vieną nedalomą visumą – Vienį. Žmonės atkreipė dėmesį į tai, kad visi gamtos vyksmai turi savo prasmę, cikliškumą, dėsningumą ir pasižymi jiems būdingomis savybėmis. Pagal tas savybes natūralius reiškinius kinai suskirstė į 5 tarpusavyje glaudžiai susijusias grupes, kurioms priskyrė pagrindinių gamtos elementų savybes. Taip gimė 5 elementų teorija Wu Xing.

Gyvendami harmonijoje su gamta senovės kinai  suprato, kad žmogus taip pat yra neatsiejama gamtos dalis. Žmoguje, kaip ir visoje Visatoje, galioja tie patys dėsniai ir teorijos. Šios išminties, nuolatinių stebėjimų ir praktikos dėka Yin-Yang ir 5 elementų teorijos buvo pritaikytos liaudies medicinoje ir tapo tradicinės kinų medicinos pagrindu. Jos iki šiol tebėra vieni pagrindinių ligų diagnostikos ir gydymo metodų.

欧灵丹

Yin ir Yang teorijos pagrindai

1. Yin ir Yang priešprieša
Pasak kinų medicinos, kiekvienas reiškinys turi du priešingus aspektus – Yin ir Yang. Jie nuolat kinta ir kontroliuoja vienas kitą, kad išliktų dinaminiame balanse. Pavyzdžiui, šiluma ir karštis (Yang) gali išsklaidyti šaltį (Yin). Tuo tarpu vėsuma ir šaltis (Yin) gali sumažinti aukštą temperatūrą (Yang).

Esant normalioms sąlygoms žmogaus organizme yra santykinė fiziologinė pusiausvyra. Bet jei kuris nors aspektas suaktyvėja, tai sukelia kito aspekto susilpnėjimą. Žmogaus organizmas išsibalansuoja ir pradeda vystytis liga.

2. Yin ir Yang tarpusavio priklausomybė
Nors Yin ir Yang yra priešybės, jos negali egzistuoti viena be kitos. Pavyzdžiui, be kilimo aukštyn nebus ir kritimo žemyn, be karščio nebus ir šalčio.

Pavyzdžiui, jei nebūtų struktūros (Yin), nebūtų ir jos atliekamos funkcijos (Yang). Jei nebūtų funkcijos, struktūrai trūktų transformacijos ir judėjimo.

3. Yin ir Yang tarpusavio sunaudojimo-pasigaminimo ciklas
Bet kuriame reiškinyje Yin ir Yang nėra fiksuoti. Jų kiekybinė išraiška nuolat kinta. Pavyzdžiui, žmogaus kūno funkcinė veikla (Yang) sunaudoja tam tikrą maistingųjų medžiagų kiekį (Yin). Tai vadinama Yin sunaudojimu, kad pasigamintų daugiau Yang. Kita vertus, kad vyktų medžiagų apykaita (Yin), organizmas turi panaudoti energiją (Yang). Tai vadinama Yang sunaudojimu, kad pasigamintų daugiau Yin. Esant normalioms sąlygoms šis sunaudojimo-pasigaminimo ciklas yra santykiniame balanse. Tačiau jei vieno kurio nors aspekto sunaudama ar pagaminama per daug, atsiranda disbalansas ir pradeda vystytis liga.

4. Yin ir Yang tarpusavio transformacija
Kiekvieno reiškinio Yin ir Yang nėra statiški. Esant tam tikroms aplinkybėms, bet kuris iš dviejų aspektų gali virsti priešingu. Tačiau tai priklauso ir nuo išorinių, ir nuo vidinių veiksnių. Pavyzdžiui, esant ūmiam karščiavimui, kuris gali būti sukeltas tiek vidinių (pav. uždegiminis procesas), tiek išorinių veiksnių (pav. peršalimas), staigiai sukilęs karštis (Yang) sekina žmogaus organizmą. Po ilgo karščiavimo žmogus nusilpsta ir pradeda pasireikšti šalčio simptomai (Yin): smarkiai nukrinta kūno temperatūra, ima šalti galūnės, pabąla veidas, sulėtėja pulsas. Yang virsta į Yin.

Parengta pagal Chinese Acupuncture and Moxibustion

Ketveri vartai

Pagal tradicinę kinų mediciną, žmogaus gyvybę palaiko energijos  (氣) ir kraujo xuè (血) cirkuliacija organizme. Tiek kraujas, tiek qi teka kanalais: kraujas – kraujagyslėmis, o qi energija – energetiniais kanalais. Tolygi ir harmoninga cirkuliacija užtikrina puikią savijautą ir stiprią sveikatą. Tačiau, sutrikus bet kurios iš šių substancijų tėkmei, susidaro trūkumas arba perteklius. Esant trūkumui, žmogaus organai nepakankamai aprūpinami krauju ir energija, todėl sutrinka jų funkcijos. Esant pertekliui, susidaro blokai, pradeda vystytis uždegiminiai procesai ir formuojasi įvairūs dariniai (augliai, cistos, miomos ir t.t.). Be to, energijos disbalansas veikia ir žmogaus emocijas.

Ieškodami negalavimų priežasties, kinų medicinos praktikai pirmiausia kreipia dėmesį į kepenis, nes šis organas yra atsakingas ne tik už sklandų qi ir kraujo tekėjimą žmogaus organizme, bet ir už emocinę pusiausvyrą. Dažnai sukylantis pyktis, irzlumas ar nusivylimo jausmas rodo kepenų qi sąstingį. Populiariausias ir dažniausiai taikomas emocinės pusiausvyros gydymo metodas vadinamas „ketveriais vartais“.

“Ketveri vartai” arba Sì Guān (四关) yra dviejų simetrinių taškų LI-4 ir LV-3, esančių rankose ir kojose tarp pirmojo ir antrojo pirštų, kombinacija. Šių taškų masažas ne tik pagerina energijos ir kraujo cirkuliaciją, bet ir turi raminamąjį bei analgetinį (skausmą malšinantį) poveikį.

_____

Kaip atstatyti biologinį laikrodį